4 įrašas.

'Viena, dvi, trys.... Tik tyliai.' *
Pagaliau praėjo varginanti savaitė. Atėjau namo, nusiaviau platformas, pradėjau lankstyti pirštus.
-Jėzau, kaip pavargo kojos.-pasakiau negarsiai.
-Mažiau 'kablų' avėk.-nusišypsojo tėtis.
-Tėti tu jau čia? Juk planavai atvažiuot sekmadieni.-apkabinau tėvą.Jis buvo Alytuje, pas savo sesę.
-Ai atšventėm Linos gimtadienį ir pamaniau, kad nesėdėsiu ten, o atvažiuosiu. Kaip laikais, hipė?
-Puikiai, tik išalkau.
Tėtis šyptelėjo ir nuėjo į virtuvę, kvepėjo vištiena, bulvem.
-Kaip gardžiai kvepia.-šuktelėjau.
Gavau savo porciją mėsos, buvių salotų. Prisivalgiau kiek telpa, dar išgėriau stiklinę apelsininių sulčių. Nuėjau į kambarį, įsijungiau laptopą, pasiėmiau jį ir atsiguliau į lovą.
-Na kas naujo? - pažiūrėjau laiškų dėžutę, nieko gero, tik reklamos.
Pažaidžiau kelis loginius žaidimus, kai laptopas pasidarė karštas,išjungiau jį, padėjau ant staliuko. Užmerkiau akis.
Bėgu, nesustoju, bėgu, apsidairau. Medžiai, krūmai, žolė.Negreit supratau kur aš. Ach... Tai miškas, kas daugiau... Ė, palaukit nuo kokio velnio aš bėgau? Na ir durne... Atsisėdu ant žolės. Krentu kažkur. Kaip 'Alisa stebuklų šalyje' , aš per daug žiūrėjau filmukų vaikystėje. Bumt. Skaudus griovimas. Žmonės aš nugriuvau į savo lovą... Bet šalia manęs stovi neaiškus žmonės panašūs į hipius.. O aš guliu lovoje, atsistoju. Mano kūnas lovoj. Baksnoju jį. Ei,kelis kartu su manim. Nieko nesuprantu. Kas vyksta? Ir čia nemano kambarys.
-Kelis, Kristutė, vėl užmigai.. Kelinta miegot eini? - pažadino švelnus Arno balsas.
-Kur aš?-paklausiau kaip iš scenos 'mergina ligoninėje'.
-Nū tik nevaidink kaip scenoje 'mergina ligoninėje' tiksliau 'blondine'.-kartais atrodo jis skaito mano mintis.
-Aš tau ne blondinė.
-Blondiniška brunete.-nusijuokė tas.
-Ko mane pažadinai?
-Pirma dabar septynis vakaro. Antra mes važiuojam į kavinę. Trečia MARŠ IŠ LOVOS.
-Galėjai be trečio. Čiuožk iš kambario, aš tuoj.
Išsikrapštau iš lovos, nueinu į vonią, išsivalau dantis, išsiprausiu veidą, sušukuoju plaukus, nueinu į kambarį, užsidedu greit džinsus baltus ir šviesius languotus marškinius, surišu rožinę juostelę ant plaukų. Apsiaunu greit platformas, pagrėbiu apyrankių, pakabuką, rankinę, padažau blakstienas 'ant greičio' ir išeinu pas mano nekantrią šeimyną.. Atvažiavom į tą kavinę. Paimčiau Laurą, ji buvo su draugais.
-Mama, tėti... Galiu nulėk pas draugę? Užsakykit man mineralinio su citriną ir salotų su vištiena. Aš žinau, kad Jūs man leidžiat.-ir nubėgau.
-Sveika Kristė. Čia ta pati Kristina.-šyptelėjo Laura, pamačiau Niką, apsikabinom.
-Kas ji tokie?-paklausiau drauges.
-Tau vardus vardint?
-Gal be vardų sužinosiu ką nors.
-Jie mūsų draugai. Nū hipiai, negi nematai Kristė? Neklausk kvailų klausymų.
Tokios jau tos drauges... Pažiūrėjau į tuos 'draugus' . Gurkt. Jie visi kaip iš mano sapno...
-Labas, aš Kajus.-priėjo žavus vaikinas.
Linktelėjau, jis mano vardą žinojo, o sveikintis... Neturiu noro čia linkti, nei kalbėti. Tie visi žmonės.. Jie tokie įtartini. Man viskas įtartina. Šita kedė, šita lempa.. Bet kuom čia kalti daiktai? Atsidūsau.
-Ko dūsauji? - paklausė Kajus.
-Mintys.-pasakiau šaltai, koks jam skirtumas?
Nuėjau prie tėvų stalo. Mano salotos buvo mano vietoje, ant stalo. Pakabinau ant kėdes rankinę, patraukiau plaukus nuo veido ir pradėjau valgyti. Alkana nebuvau, bet greit visko nebeliko.
-Gal ledų?-švelniai paklausė mama.
-Ne.. Aš einu pasivaikščiot, galiu?
Tėvai pažiūrėjo vienas į kitą ir linkteėjo, šaunu. Atsistojau ir išėjau į kiemą, ten jau manęs lauke Kajus. Ko jam dar?

* - žodžiai iš pasakos 'Atsiprašau ar Jūs ragana? ' (vaidinau šitame spektaklyje aš)

3 įrašas.

Paslaptyyyys.

*pyp, pyp, pyp* žadintuvas... norėjau jį išjungti, bet 'nuvariau' jį nuo stalo ir iš jo liko... na nieko nebeliko. Nuostabi ryto pradžia. Nuėjau į vonią, įsivaizduokit - brolio nėra vonioje tokiu laiku! Atsisėdau ant vonios krašto ir pradėjau lankstytis kaip katė. Ir aišku, kad nukritau į tą vonią! Bus syki taip - turėsiu mėlynių baisiai daug ir būsiu gražesnė už margutį. Pavydėkit, margučiai. Išlindau aš iš 'tos vonios' išsiprausiau, susišukavau, užsidėjau apatinius ir pusnuogė nubėgau į kambarį, o brolis atsikėlė tuo metu.
-Velnias, Kristė, pramiegojau!-barėsi brolis.
-O kuo Kristė kalta? Kad atsikėlė, m?-nervuoja, kai brolis 'varo' ant manęs, bet šiaip jis tobulas. Užsidariau kambaryje, paklojau lovą. Apsirengiau gėlėtą kombinezoną, violetinį raištį ant galvos ir dar radau 'peace' pakabuką ir jį pasikabinau ant kaklo. Vos radau savo gėlėtą mokyklinę rankinę, ten sukišau mokyklines knygas. Po to užsidėjau gėlėtus inkariukus ir nubėgau į virtuvę, pasiėmiau du puodelius ir padariau sau ir broliui kavos, sau įpyliau pusę puoduko, kai atėjo brolis buvau radusi sausainius ir padaviau jam prie kavos, o sau įsipyliau pieno ir tyliai gėriau kavą. Jis pasitraukė nuo stalo ir išėjo, aš dar spėjau išplauti indus ir išėjau į mokyklą, bet dar grįžau namo, pasiimti striukes. Ėjau kasdieniniu takeliu ir grožėjausi oru. Net nepastebėjau kaip atėjau iki mokyklos. Prie kabineto nebuvo vaikų, pamaniau, kad jau visi kabinete, bet kabinetas uždarytas, pažiūrėjau į laikrodį, pasirodo atėjau per anksti, mums gi šiandien į antrą pamoką! Suskambėjo skambutis, visi įėjo į klases, o aš vaikščiojau po mokyklą, nusipirkau sulčių ir išėjau į kiemą, rankinėje dar radau guminukų, Eidama kiemu sutikau mergaitę, kurios niekada nemačiau.
-O Kristina, sveika....-pasakė mergaitė.
-Iš kur žinai manę?...-nustebau.
-Kas nežino nuostabios šokėjos Kristinos Tinikaitės? Sėsk,-šyptelėjo mergaitė.
ji buvo su ilga gėlėta suknele, rožiniu megztuku, šiek tiek susivėlusiais plaukais, su raiščiu ant galvos.
-O tu hipė? Koks tavo vardas?-paklausiau.
-Aš Laura. Taip hipė. Eime į mišką, noriu kai ką parodyti.
Ji mane nusitempė, nors nelabai ten orėjau eiti, nepaklausiau jos kodėl ji ne klasėje, kiek jai metų, kodėl ji hipė, žinau tik jos vardą ir einu kartu į mišką...
-Čia nuostabu. Dažnai čia ateinam su draugais, hipiais. Žinai mes žinojom, kad tu irgi tapsi hipė..
-KAIP?-vėl nustebau.
-Nika su mumis bendrauja, ji matė, kad Sima kuria planą... O Nika visą laiką įkalbinėjo tave tapti hipė. Nes....
-Hipiai yra ramūs draugiški žmonės,-pakartojau Nikos žodžius.
-Taip, taip. Tai va... Mes norėjom, kad tu būtum mūsų narė, nes tu buvai rami ir draugiška, tu kitokia nei kitos mergaitės, tu patinki daug kam, bet to nepastebi, tau iš pavydo daug kas atsuka nugarą. Ir tai faktai.
-Faktai? Jeigu faktai tai jie turi turėti... Įrodimus.
-Gudri tu Kristė. Turiu... Na tu patinki iš mūsų 'grupes' Algiui, savo klasiokui Tomui, dar tokiems berniukams Dariui, Mariui, Juliui... Sima tau pavydi, matosi ir todėl kitiems pripasakojo apie tave blogų dalykų ir visi tau atsuka nugarą. Ta ryta kai tave išvadino kale, tai Simos darbas. Visi nakties metu girdėjo klyksmus lyg būtų malonu, tai buvo Sima su Klaidu. O kai visi klausė kas vyk, Sima pripasakojo, kad tu mylėjaisi su tuo berniuku... Nepamenu jo vardo, jie patikėjo, keista... Neklausk iš kur žinau, žinau ir tiek.
-Ėėėė.-buvau pasimetusi.
-Gerai, tuoj bus tau pamoka,-šyptelėjo Laura ir mes nuėjom į kabinetą, aš į savo ji į savo.
Sėdėjau suole, negirdėjau geografijos, galvojau apie Lauros Žodžius....
-Tinikaitė Kristina? Klausai?
-Taip mokytoja...-atsakiau tyliai, o ji toliau aiškino.
O aš sėdėjau ir nieko neveikiau tik mąsčiau.

2 įrašas.

Kelias į naują gyvenimą.


Atsikėliau tokia linksma kaip niekada, nemėgstu pirmadieniu, bet šiandien kitoks pirmadienis! Taigi atsikėliau, pašokau iš lovos ir su šypsena nubėgau į vonią, atidarau duris ir bumt! Šypsena pavirto į skaudų, garsų 'AUČ' kaip kiekviena ryta - vonioje brolis, tas pusnuogis išlindo.
-Ir tau labas rytas, Kristė. Šiandien matau nori guzų ant kaktos? Jei norėjai galėjai manęs paprašyti mielai vieną įstatyčiau.
-Taip atrodydamas galėjai likti vonioje.
-O ką blogai atrodau?-Arnas pradėjo maivytis,-galiu iš vis apatinius nusiimt.
Jau ruošiesi juos nusiimt, bet užtrenkiau duris, ir laukiau kol išlys sėdėdama ant žemės, pagaliau jis išėjo iš kambario.
-Kambaryje vietos nėra?-šypsosi išėjęs, trenkiau jam į koją, tas vaidindamas, kad jam skauda, nubėgo pas 'mamą' t.y - į savo kambarį.
Aš tyliai, ramiai įėjau į vonią, vėl žiūriu į savo atvaizdą veidrodyje, man veidas kažkoks senesnis, nepanašu, kad man yra 16 metų, sakyčiau 22 metai.... Paleidau šaltą vandenį, ledinį, o ne šaltą, ir pradėjau praustis. Kai baigiau valyti dantis, šukuotis, nuėjau į kambarį, pasiėmiau gėlėtas kelnes, baltą maikutę ir smėlio spalvos megztuką, apsirengiau, dar raištis ant galvos, aukštakulniai.... Šauniai atrodo. Suskambo telefonas.
-Labas! Simona visiems pripasakojo, kad tu - kekšė, puse klasės dabar su tavimi nedraugauja.-greit kaip visada kalbėjo man geriausia draugė Nikolė.- šian sėdėsim kartu, pameni juk ekskursija. M?
-Labas, ačiū, ta Sima pati kekšė, taip kartu sėdim, pamenu. Einu pavalgyt, iki.-paspaudžiau raudoną mygtuką.
Pamiršau, kad šiandien nėra pamokų, juk važiuojame į Šiaulius, pasiėmiau mažą rankinę ten įtilpo mineralinis, kramtoma, piniginė, telefonas daugiau niekas, maisto neimsiu, auklėtoja sakė 'paimkit pinigų, nueisim į kavinukę' manau 30 litų užteks, ne tik maistui, bet ir kokiam nors daiktui ar panašiai... Nuėjau į virtuvę, pasidariau kavos, sutepiau sumuštinių, pavalgiau, prieš išbėgdama pasiėmiau buolį ir jį pakelyje suvalgiau.
-Labas, Kristė, o ir tu hipė, šaunu,-apkabino ji manę.
Apkabinau draugę, pasisveikinau, bet stebėjau Simą. Ji juokėsi, pamatė manę, tyliai kažką pasakė, visi juokėsi, kažkas balsiai pasakė 'prostitutė, Kristina ta' jų klasė irgi važiuoja su mumis. Įsėdom į autobusą, klasiokės ačiū Dievui, neatsuko man nugaros, manę palaikė ir nutarė irgi tapti hipėm, argi nesmagu? Visos kartu - hipės. Nuotaika tapo geresnė. Tapau išalkusi, Justė pavaišino sumuštiniu, kaip gera, kad ne visi tau atsuko nugarą. Mes visos sėdėjom netoliese. Juokėmės, valgėm saldumynus, normalų maistą, gėrėm (aš savo mineralinį, nors siūlė man sulčių, limonado) .
-Pažaidžiam 'UNO' kortom? Pasiėmiau į kelionę.-pasiūlė Mareikė.
Aš aišku joms žaist nemokėjau ir nelabai norėjau, todėl Gintarė ištraukė 'įdomią' knygą ir pradėjo ją skaityti, keisdama žodžius. Gintarė ir Lukas klasės pora ir linksmų plaučių žmonės, ne veltui bendrauja. Pagaliau atvažiavom į Šiaulius, ėjom visos drauge - Mareikė, Agnė, aš, Marija ir Gintarė, kelioms minutėm buvo pribėgęs Lukas, šyptelėjo man ir pasakė :
-Nekreipk dėmesio į Simą, tu - šaunesnė.
Kai lipo į Kryžių kalną Sima pastūmė manę ir tyliai pasakė :
-Kentėsi kekšytė, kentėsi...
Parodžiau jai vidurinį pirštą, nemandagu, bet ji manę jau nervuoja.
Pagaliau baigėsi ekskursiją, nuėjom į kavinukę, atsisėdom visos prie vieno stalo užsisakėm vidutines dvi picas visom ir gerti, susimetėm pinigus. Atnešė picas, Gintarė į savo gabalą prisipylė DAUG padažo valgė ir visu veidu į picą, visas veidas - padaže.
-Gal kam padažiuko?-juokėsi Gintė ir ne tik ji - mes ir kiti.
Sima piktai žiūrėjo į mus, surūgo kaip citrina.
-Ei surūgusi princesė, gal tau padažiuko, picos? Ai tu juk pas mus dietos laikais, nes esi stora karvė,-sušukau linksma aš. Sima dar labiau susiraukė.
Kai pavalgėm, pagėrėm, nuvažiavom namo, į Vilnių, buvau linksma kaip niekada.
-Kristė namuose,-sušukau.
-Labas hipė,-mirktelėjo tėtis,-šiandien šeimos vakarienė.
-Ooo, tai man patinka.
Man patinka šeimos vakarai, nes man šeima yra svarbi, ne tik draugai man svarbūs. Pavalgėm, pašnekėjom. Nutylėjau apie Sima, jos elgesį. Beveik visą vakarą tylėjau, pasakiau, kad esu pavargusi, todėl ankščiau nuėjau miegot.

1 įrašas.

Konkursas, kekšė.

Šiandien atsikėliau anksti, turbūt kaltas jaudulys juk šiandien konkurso finalas, o aš šoku kaip 'pagrindinė šokėja' . Kaip suprast? Paprastai - aš pradedu patį šokį, po to prisijungia Justas, šokam kartu ir tyliai ateina kita grupes dalis jie gale 'repetuoja' mes juos pamatom ir šokam kartu, bet vis dar su Justu priekyje, būna kartais pauzių, man judesiai kitokie - jie sudėtingesni, Simona aišku, jau mano judesius moka, juk ji visą laiką bando per konkursus padaryti taip, kad aš nešokčiau, nes šoku dažnai kaip 'pagrindinė šokėja' ji irgi turbūt taip norėtu, bet ji yra naujokė, na ne vakar atėjusi, bet atėjo prie trys mėnesius, tai ko mergytė nori? Prieš trys mėnesius mano gyvenimas buvo kitoks - sutariau su visais iki vieno (šokiuose ir ne tik) man visą laiką būdavo smagu šokiuose, mokykloje, bet vienas žmogus gali viską pakeist. Į mūsų miestą atsikraustė Sima su tėvais pradėjo lankyti mano lankomą mokyklą, šokius. Šokiuose jos daug kas nepamėgo, tad su visais beveik sutariu (nesutariu su Migle, Karolina) bet mokykloje - gerai, kad ji dar neeina su manim į tą pačią klasę... Kai kurioms mergaitėm iš mūsų klasės Sima klaikiai patinka, o Simai nepatinku aš (ne, čia draugystės, o ne meilės santykiai) todėl toms mano bendraklasėms jau ir aš nepatinku, kokio penkioms mergaitėm. Na toliau gyvenimas teka savo vaga.
Pažiūrėjau kiek laiko. Po aštuonių dešimt. O šeštadieniais aš miegu ilgai, na tiek to. Nuėjau į vonią palindau po dušu, šiltu. Dabar pavasario pradžia, kaip pavasariui - šaltas oras, kaip pradžiai - normalu. Išsimaudžiau, išsivaliau dantis. Žiūriu į savę veidrodį. Retai tai darai, nes viską darau greit, (vonioje) nes į vonią veržiasi brolis, o dabar jis miega. Taigi... Atrodau visai nieko, tą pati rudaplaukė, pasisukiojau, apsivyniojau rankšluostį ir išėjau iš vonios.
-Labas rytas,-iš savo kambario išėjo pusiau miegantis Arnas.
Pasisveikinau. Kaip gerai, kad mes turim savo kambarius, mūsų bute kambarių yra iš vis keturi, butas didelis - svetainė sujungta su virtuve, tėvų miegamasis, mano kambarys, Arno kambarys. Na aišku dar vonia. Tėvai savo kambaryje turi 'nuosavą' vonios kambarį. Aš irgi taip noriu, mes su Arnu nepasidalinam viena vonia, va ir vėl Arnas jau vonioje - nespėjo atsikelti ir bus ten pusvalandi, ko jam ten taip ilgai reikia? Taigi nuėjau į savo kambarį, išsitraukiau plaukų džiovintuvą, išdžiovinau plaukus, sušukavau, tiesūs kaip šiaudai. Atidariau spintą. Kaip visada klausymas - ką rengtis šiandien? Apsirengiau taip - tamsiai mėlyni aptempti džinsai, ilga pilka & mėlyna dryžuota megztinį, atsiraičiau rankovės, juodos kojinės, apsiaviau pilkus kedus, užsidėjau juodą, odinę striukę, pasiėmiau savo mėgstamą pilką rankinę pasikvepinau ir išėjau į parduotuvę.
-Ko man reikėjo?...-tyliai kalbėjau su savim parduotuvėje.
Šiandien po konkurso bus plotas, aš perku limonadus, traškučius, saldumynus, nusipirkau ko reikia, pavaikščiojau dar po senamiestį, maišas buvo sunkus, bet nieko, dar už-bėgau į kavinukę, nusipirkau kavos aišku dar broliui, kai grįžau namo prekes padėjau į savo kambarį.
-Oo kavutė, ačiū, mažė,-pabučiavo man į kaktą brolis ir dingo savo kambaryje, o aš nuėjau gaminti pusryčių.
Padariau tėvams juodos kavos, sumuštinių, o pati suvalgiau tik obuolį ir tyliai išgėriau kavą. Nuėjau į savo kambarį, žiūrėti kelis filmus, vis tiek nėra kas veikt.
Po penkių valandų.
Atvažiavo Justas ir keli žmonės iš grupės, Justas mus nuveža visą laiką iki vietos, pasiėmiau savo aprangą, įsivėriau auskarus, aišku pasiėmiau maišą su 'maistu, gėrimais' šaldytuve radau energetinio ir nubėgau į Justo automobilį, aišku visus pavaišinau energetiniu, visi buvome geros nuotaikos, linksmi.
Spėkit kas laimėjo? Aišku, kad mes!! Visi laimingi, patenkinti, manę su Justu nešiojo ant rankų, lyg mes tik šokom. Aišku prieš konkursą buvo 'nuotykis' .
Mes su Justu ramiai repetavom, tada Rūta pasakė, kad galim eiti persirengti, aš neradau aprangos. Prie manęs priėjo Monika.
-Kas yra? Ko nesirengi?
Paaiškinau, kad nėra aprangos Monika su Karina nubėgo pas vadovę, o aš ieškojau aprangą.
-Kad tik nerastu, tada aš šoksiu vietoj jos,-tyliai Sima kalbėjo Migle.
Atėjo išsigandusi trenerė, paprašėm, kad vaikinai padėtu, aprangą aišku radom - lauke, šiek tiek šlapią, bet tiek to. Spėju čia Karolinos darbas, ji lenda 'Simai į šikną' , bet svarbiausia viskas baigėsi - puikiai. Dar linksmesni važiavom pas Kajų, pas jį vyks plotas.
Niekada nebuvau pas Kajų - pas jį gražu... Didelis namas, daug vietos. Pasigirdo garsi muzika, visi pradėjom šokti.
Apie antra beveik visi buvo girti. Aš nenorėjau būti girta, bet išgėriau nemažai, lauke buvo baseinas, tada aišku norėjau plaukioti, galvojat neplaukiojau? Cha, plaukiojau ir su drabužiais.
Rytas.
Atsikėliau miegodama ant Kajaus krutinės tyliai apsirengiau ir išėjau iš kambario.
-Kekšė,-praeidama pro manę pasakė Monika.
-O pakampių prostitutė atėjo,-išsišiepusi pasakė Sima.
Visi juokėsi iš manęs, pasiėmiau rankinė išbėgau iš namų, verkiau, bėgau, verkiau.
-Kur aš?..-pagalvojau, apsidairiau, pamačiau gatvę ir iškviečiau taxį, pinigų turėjau sumokėti už kelione, grįžau namo, užsidariau kambarį, verkiau iki vakaro, dar spėjau paskambinti trenerei ir pasakyti, kad metu šokius ir, kad neateisiu. Vakare atidariau duris, nuėjau į vonią išploviau veidą, o kambaryje radau brolį, su karšto šokolado puodeliu.
-Pasakok,-padavė puodelį jis.
Išsipasakojau, brolis manę paguodė, gulėjau ant jo kelių.
-Nuo rytojaus aš hipė, nes hipiai yra draugiški, paprasti ir mieli žmonės...

Įžanga.

Atrodo būti geriausiai 'TORNADE' šokėja yra smagu? Visai ne. Aš Kristė (Kristina) esu gera gatvės šokių šokėja. Baisu visi tau pavydi, vieni draugiški, kai kurie iš vis - melagiai.. Mūsų grupėje yra tokia Simona, ji siekia 'tobulos šokėjos titulo' nei jos judesiai nuostabus, nei ką. Graži blondinė tik vat bėda, nei judėt ji gerai moka ir protu ji blondinė. Šiek tiek apie mane - esu 16 metų mergina turiu vyresnį brolį Arną . Fantastiškas brolis. Mes abudu rudų plaukų, man plaukai ilgi ir tiesūs, turiu rudas akis, lūpas kaip lūpas ir nosį kaip nosį. Gyvenu Vilniuje, senamiestį. Nors galima sakyti namuose tik miegu. Savo laiką praleidžiu mokykloje, šokiuose, kieme, mieste, kituose miestuose su šokiu grupe.
Mano gyvenimas banalus - draugai, mokykla, šokiai ir miegas.