3 įrašas.

Paslaptyyyys.

*pyp, pyp, pyp* žadintuvas... norėjau jį išjungti, bet 'nuvariau' jį nuo stalo ir iš jo liko... na nieko nebeliko. Nuostabi ryto pradžia. Nuėjau į vonią, įsivaizduokit - brolio nėra vonioje tokiu laiku! Atsisėdau ant vonios krašto ir pradėjau lankstytis kaip katė. Ir aišku, kad nukritau į tą vonią! Bus syki taip - turėsiu mėlynių baisiai daug ir būsiu gražesnė už margutį. Pavydėkit, margučiai. Išlindau aš iš 'tos vonios' išsiprausiau, susišukavau, užsidėjau apatinius ir pusnuogė nubėgau į kambarį, o brolis atsikėlė tuo metu.
-Velnias, Kristė, pramiegojau!-barėsi brolis.
-O kuo Kristė kalta? Kad atsikėlė, m?-nervuoja, kai brolis 'varo' ant manęs, bet šiaip jis tobulas. Užsidariau kambaryje, paklojau lovą. Apsirengiau gėlėtą kombinezoną, violetinį raištį ant galvos ir dar radau 'peace' pakabuką ir jį pasikabinau ant kaklo. Vos radau savo gėlėtą mokyklinę rankinę, ten sukišau mokyklines knygas. Po to užsidėjau gėlėtus inkariukus ir nubėgau į virtuvę, pasiėmiau du puodelius ir padariau sau ir broliui kavos, sau įpyliau pusę puoduko, kai atėjo brolis buvau radusi sausainius ir padaviau jam prie kavos, o sau įsipyliau pieno ir tyliai gėriau kavą. Jis pasitraukė nuo stalo ir išėjo, aš dar spėjau išplauti indus ir išėjau į mokyklą, bet dar grįžau namo, pasiimti striukes. Ėjau kasdieniniu takeliu ir grožėjausi oru. Net nepastebėjau kaip atėjau iki mokyklos. Prie kabineto nebuvo vaikų, pamaniau, kad jau visi kabinete, bet kabinetas uždarytas, pažiūrėjau į laikrodį, pasirodo atėjau per anksti, mums gi šiandien į antrą pamoką! Suskambėjo skambutis, visi įėjo į klases, o aš vaikščiojau po mokyklą, nusipirkau sulčių ir išėjau į kiemą, rankinėje dar radau guminukų, Eidama kiemu sutikau mergaitę, kurios niekada nemačiau.
-O Kristina, sveika....-pasakė mergaitė.
-Iš kur žinai manę?...-nustebau.
-Kas nežino nuostabios šokėjos Kristinos Tinikaitės? Sėsk,-šyptelėjo mergaitė.
ji buvo su ilga gėlėta suknele, rožiniu megztuku, šiek tiek susivėlusiais plaukais, su raiščiu ant galvos.
-O tu hipė? Koks tavo vardas?-paklausiau.
-Aš Laura. Taip hipė. Eime į mišką, noriu kai ką parodyti.
Ji mane nusitempė, nors nelabai ten orėjau eiti, nepaklausiau jos kodėl ji ne klasėje, kiek jai metų, kodėl ji hipė, žinau tik jos vardą ir einu kartu į mišką...
-Čia nuostabu. Dažnai čia ateinam su draugais, hipiais. Žinai mes žinojom, kad tu irgi tapsi hipė..
-KAIP?-vėl nustebau.
-Nika su mumis bendrauja, ji matė, kad Sima kuria planą... O Nika visą laiką įkalbinėjo tave tapti hipė. Nes....
-Hipiai yra ramūs draugiški žmonės,-pakartojau Nikos žodžius.
-Taip, taip. Tai va... Mes norėjom, kad tu būtum mūsų narė, nes tu buvai rami ir draugiška, tu kitokia nei kitos mergaitės, tu patinki daug kam, bet to nepastebi, tau iš pavydo daug kas atsuka nugarą. Ir tai faktai.
-Faktai? Jeigu faktai tai jie turi turėti... Įrodimus.
-Gudri tu Kristė. Turiu... Na tu patinki iš mūsų 'grupes' Algiui, savo klasiokui Tomui, dar tokiems berniukams Dariui, Mariui, Juliui... Sima tau pavydi, matosi ir todėl kitiems pripasakojo apie tave blogų dalykų ir visi tau atsuka nugarą. Ta ryta kai tave išvadino kale, tai Simos darbas. Visi nakties metu girdėjo klyksmus lyg būtų malonu, tai buvo Sima su Klaidu. O kai visi klausė kas vyk, Sima pripasakojo, kad tu mylėjaisi su tuo berniuku... Nepamenu jo vardo, jie patikėjo, keista... Neklausk iš kur žinau, žinau ir tiek.
-Ėėėė.-buvau pasimetusi.
-Gerai, tuoj bus tau pamoka,-šyptelėjo Laura ir mes nuėjom į kabinetą, aš į savo ji į savo.
Sėdėjau suole, negirdėjau geografijos, galvojau apie Lauros Žodžius....
-Tinikaitė Kristina? Klausai?
-Taip mokytoja...-atsakiau tyliai, o ji toliau aiškino.
O aš sėdėjau ir nieko neveikiau tik mąsčiau.