'Viena, dvi, trys.... Tik tyliai.' *
Pagaliau praėjo varginanti savaitė. Atėjau namo, nusiaviau platformas, pradėjau lankstyti pirštus.
-Jėzau, kaip pavargo kojos.-pasakiau negarsiai.
-Mažiau 'kablų' avėk.-nusišypsojo tėtis.
-Tėti tu jau čia? Juk planavai atvažiuot sekmadieni.-apkabinau tėvą.Jis buvo Alytuje, pas savo sesę.
-Ai atšventėm Linos gimtadienį ir pamaniau, kad nesėdėsiu ten, o atvažiuosiu. Kaip laikais, hipė?
-Puikiai, tik išalkau.
Tėtis šyptelėjo ir nuėjo į virtuvę, kvepėjo vištiena, bulvem.
-Kaip gardžiai kvepia.-šuktelėjau.
Gavau savo porciją mėsos, buvių salotų. Prisivalgiau kiek telpa, dar išgėriau stiklinę apelsininių sulčių. Nuėjau į kambarį, įsijungiau laptopą, pasiėmiau jį ir atsiguliau į lovą.
-Na kas naujo? - pažiūrėjau laiškų dėžutę, nieko gero, tik reklamos.
Pažaidžiau kelis loginius žaidimus, kai laptopas pasidarė karštas,išjungiau jį, padėjau ant staliuko. Užmerkiau akis.
Bėgu, nesustoju, bėgu, apsidairau. Medžiai, krūmai, žolė.Negreit supratau kur aš. Ach... Tai miškas, kas daugiau... Ė, palaukit nuo kokio velnio aš bėgau? Na ir durne... Atsisėdu ant žolės. Krentu kažkur. Kaip 'Alisa stebuklų šalyje' , aš per daug žiūrėjau filmukų vaikystėje. Bumt. Skaudus griovimas. Žmonės aš nugriuvau į savo lovą... Bet šalia manęs stovi neaiškus žmonės panašūs į hipius.. O aš guliu lovoje, atsistoju. Mano kūnas lovoj. Baksnoju jį. Ei,kelis kartu su manim. Nieko nesuprantu. Kas vyksta? Ir čia nemano kambarys.
-Kelis, Kristutė, vėl užmigai.. Kelinta miegot eini? - pažadino švelnus Arno balsas.
-Kur aš?-paklausiau kaip iš scenos 'mergina ligoninėje'.
-Nū tik nevaidink kaip scenoje 'mergina ligoninėje' tiksliau 'blondine'.-kartais atrodo jis skaito mano mintis.
-Aš tau ne blondinė.
-Blondiniška brunete.-nusijuokė tas.
-Ko mane pažadinai?
-Pirma dabar septynis vakaro. Antra mes važiuojam į kavinę. Trečia MARŠ IŠ LOVOS.
-Galėjai be trečio. Čiuožk iš kambario, aš tuoj.
Išsikrapštau iš lovos, nueinu į vonią, išsivalau dantis, išsiprausiu veidą, sušukuoju plaukus, nueinu į kambarį, užsidedu greit džinsus baltus ir šviesius languotus marškinius, surišu rožinę juostelę ant plaukų. Apsiaunu greit platformas, pagrėbiu apyrankių, pakabuką, rankinę, padažau blakstienas 'ant greičio' ir išeinu pas mano nekantrią šeimyną.. Atvažiavom į tą kavinę. Paimčiau Laurą, ji buvo su draugais.
-Mama, tėti... Galiu nulėk pas draugę? Užsakykit man mineralinio su citriną ir salotų su vištiena. Aš žinau, kad Jūs man leidžiat.-ir nubėgau.
-Sveika Kristė. Čia ta pati Kristina.-šyptelėjo Laura, pamačiau Niką, apsikabinom.
-Kas ji tokie?-paklausiau drauges.
-Tau vardus vardint?
-Gal be vardų sužinosiu ką nors.
-Jie mūsų draugai. Nū hipiai, negi nematai Kristė? Neklausk kvailų klausymų.
Tokios jau tos drauges... Pažiūrėjau į tuos 'draugus' . Gurkt. Jie visi kaip iš mano sapno...
-Labas, aš Kajus.-priėjo žavus vaikinas.
Linktelėjau, jis mano vardą žinojo, o sveikintis... Neturiu noro čia linkti, nei kalbėti. Tie visi žmonės.. Jie tokie įtartini. Man viskas įtartina. Šita kedė, šita lempa.. Bet kuom čia kalti daiktai? Atsidūsau.
-Ko dūsauji? - paklausė Kajus.
-Mintys.-pasakiau šaltai, koks jam skirtumas?
Nuėjau prie tėvų stalo. Mano salotos buvo mano vietoje, ant stalo. Pakabinau ant kėdes rankinę, patraukiau plaukus nuo veido ir pradėjau valgyti. Alkana nebuvau, bet greit visko nebeliko.
-Gal ledų?-švelniai paklausė mama.
-Ne.. Aš einu pasivaikščiot, galiu?
Tėvai pažiūrėjo vienas į kitą ir linkteėjo, šaunu. Atsistojau ir išėjau į kiemą, ten jau manęs lauke Kajus. Ko jam dar?
* - žodžiai iš pasakos 'Atsiprašau ar Jūs ragana? ' (vaidinau šitame spektaklyje aš)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą